Iki susiuostymo, Ana!
Ar kada susimąstėte, kaip pasaulį mato, uodžia ir jaučia šuo? Rašytojos Eglės Jasės kūrinys „Iki susiuostymo, Ana!“ kviečia pasinerti į jautrią, šiltą ir žaismingo humoro prisotintą istoriją, pasakojamą pirmuoju asmeniu – iš gyvūnų prieglaudos gyventojo, didelio, gauruoto ir itin jautraus šuns Gaurio perspektyvos.
Gaurio visas gyvenimas ir didžiausia laimė sukasi apie mylimą globėją Aną. Kas rytą įsitaisęs ant palangės jis nekantriai laukia jos pasirodant ir tyrinėja prieglaudos kasdienybę nepaprasta šuniška nosimi bei ausimis. Gaurio akimis, aplinkinis pasaulis sklidinas mįslingų kvapų ir ypatingų prietaisų: rytinis kavos aparatas čia tampa urzgiančiu Džeržguliu, laikrodis – ištikimu laukimo palydovu Tiksuliu, telefonas – Pypsuliu, o garso kolonėlė – Burzguliu.
Prieglaudoje dienų nuobodžiauti nėra kada: Gauris atsidavusiai padeda Anai rūpintis prie durų paliktais bejėgiais kačiukais, dalijasi narvu su kitais likimo broliais bei seserimis, mėgaujasi pasivaikščiojimais pro spurgų namelį ir kaskart išgyvena dviprasmiškus jausmus, kai kiti gyvūnai suranda naujus namus. Dailininkės Ievos Trinkūnaitės iliustracijos gyvai papildo šį pasakojimą, įtaigiai atskleisdamos Gaurio emocijas, jautrų vidinį pasaulį ir prieglaudos nuotaikas. Per žaismingą šuns pasaulėvoką kūrinys jautriai atskleidžia atsakomybės už augintinį svarbą, ugdo gilią empatiją bešeimininkiams gyvūnams bei padeda suprasti, kokia tyra ir besąlygiška gali būti gyvūno meilė.
Kur slypi paslaptis ir intriga?
Tačiau kas nutiks, kai Anos gyvenime ateis didelių pokyčių metas, o išlaikyti egzaminai atvers duris į studijas universitete kitoje vietoje? Ar ištikimas šuo, kurio širdyje tegyvuoja vienintelis noras – amžinai likti šalia savo žmogaus, sugebės priimti neišvengiamus praradimus ir pokyčius?
Kai saugus prieglaudos pasaulis ima slysti iš po kojų, Gauris ryžtasi neįtikėtinam poelgiui – sekti paskutinį Anos pėdsaką ir kvapą per visą triukšmingą, lietingą miestą. Kiek toli gali nuvesti gili ištikimybė, ką daryti, kai ilgesys priverčia pasiklysti, ir kaip išmokti iš naujo atverti širdį vilčiai?
