Šie metai yra labai didi ir graži šventė visai Lietuvai, todėl norėdamas įprasminti šventę darbais, labdaros paramos fondas „Švieskime vaikus“ dalį paramos skyrė mažųjų Lietuvos piliečių etninės kultūros edukacijai. Fondas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga šalies vaikų darželiams įteiks ypatingą dovaną – šiuolaikiškus stilizuotus tautinius kostiumus.
Pirmasis regionas, kurį pristatome – #Suvalkija!
Seniausias regiono pavadinimas – Sūduva, ir tik nuo 1867 m. įgavo Suvalkijos pavadinimą. Šio krašto gyventojai nuo seno garsėja ypatingu darbštumu. Išskirtinai nagingos jų audėjos, tikriausia dėl to šio krašto žmonių drabužiai itin puošnūs.
Atsižvelgiant į regiono spalvas ir tradicijas dizaineris Juozas Statkevičius sukūrė tokius stilizuotus tautinius kostiumus, kuriais galės puoštis #Suvalkiečiai
Antrasis pristatomas regionas – #Žemaitija! Žemaičiai pirmą kartą paminėti 1219 m. Šis kraštas per visą istoriją buvo Livonijos dalimi, priklausė Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystei, Rusijos imperijai, buvo Latvijos Respublikos dalimi. Nepaisant to, XVIII ir XIX a. sandūroje ėmė sparčiai plėtotis žemaitiškoji raštija. Nors buvo daug istorinių posūkių, tačiau žemaičiai kūrė savitą kultūrą, stiprino žemaičių kultūrinę tapatybę
Jau XIX a. aprašymuose nurodoma, kad žemaičių drabužiai išsiskiria iš kitų regionų kostiumų sodriu spalvingumu, dažnai – ir turtingumu, brangių moteriškų skarų ir karolių gausa, spalvotais viršutiniais vyrų drabužiais (ne vien pilko milo).
Atsižvelgiant į šio regiono spalvas ir tradicijas dizaineris Juozas Statkevičius sukūrė tokius stilizuotus tautinius kostiumus, kuriais galės puoštis #žemaičiai
Žemaičiai nuo seno pasižymi ne vien užsispyrimu, senųjų tradicijų puoselėjimu, bet ir
archaiška kalba. Jie visada didžiavosi savo etniniu savitumu bei jį akcentavo. Džiaugiamės, kad galime stilizuotus tautinius kostiumus padovanoti Žemaitijos kraštui!
Trečiasis pristatomas regionas – #Dzūkija!
Dzūkijos pavadinimas pradėtas vartoti tik XIX a. Dzūkija turi ir kitą savo krašto vardą – Dainava, kuris žinomas nuo XIII a.
Šis kraštas būtų sunkiai atpažįstamas be savo skambių dainų, miškų, grybų, uogų bei įstabaus kraštovaizdžio.
Dzūkės ypač ilgai vilkėjo tradiciniais drabužiais. Neatskiriama tiek vyriško, tiek moteriško dzūkų tautinio kostiumo dalis – juostos. Nė vienas kitas Lietuvos etnografinis regionas negali pasigirti tokia juostų gausybe ir įvairove kaip dzūkai.
Atsižvelgiant į šio regiono spalvas ir tradicijas dizaineris Juozas Statkevičius sukūrė tokius stilizuotus tautinius kostiumus, kuriais galės puoštis #dzūkai
Džiaugiamės, kad galime stilizuotus tautinius kostiumus padovanoti Dzūkijos kraštui!
Ketvirtasis pristatomas regionas – #Aukštaitija!
Pirmą kartą Aukštaitijos vardas paminėtas Petro Dusburgiečio Prūsijos žemės kronikoje, kalbant apie 1294 m. įvykius. Tai didžiausias etnokultūrinis Lietuvos regionas. Aukštaitija pasižymi tarmių, tradicinių papročių, tradicinės architektūros, gyvensenos ir kt. istorinio etnokultūrinio paveldo įvairove.
Aukštaitijos moterų drabužiai dažnai vadinami pačiais archajiškiausiais Lietuvoje.
Atsižvelgiant į regiono spalvas ir tradicijas dizaineris Juozas Statkevičius sukūrė tokius stilizuotus tautinius kostiumus, kuriais galės puoštis #Aukštaičiai
Etnografinės sritys skiriasi viena nuo kitos vietos šnektos ypatybėmis, šventėmis, gyvenamojo namo, aprangos ypatumais ir kitokiais materialinės bei dvasinės kultūros savitumais.
Kuo garsūs Lietuvos etnografiniai regionai?
#Aukštaitija – garsi sutartinėmis – savitomis senovinėmis daugiabalsėmis giesmėmis (2010 m. sutartinės įtrauktos į UNESCO reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo šedevrų sąrašą).
#Dzūkija – labai miškingas regionas ir garsėja grybais. Šiam regionui tenka labai graži Lietuvos kraštovaizdžio dalis.
#Suvalkija – garsėja naminiai skilandžiais, rūkytais kumpiais bei dešromis. Suvalkiečiai žinomi kaip racionaliai mąstantys, taupūs, sumanūs, tvarkingi žmonės.
#Žemaitija – iki šių dienų žemaičiai yra išlaikę stipriausią etninį identitetą Lietuvoje. Žemaitijos gyventojai yra apibūdinami kaip kantrūs, užsispyrę ir darbštūs žmonės. Tarp išskirtinių žemaičių krašto patiekalų yra šventinis kastinys.
#MažojiLietuva – lietuvių raštijos gimtinė. Čia išleista pirmoji lietuviška knyga, pirmoji gramatika, pirmasis dainynas, įsteigtas pirmasis Lietuvos kraštotyros būrelis, kur pirmiausia imta rinkti lietuvių tautosaką, tirti lietuvių kalbą; atidarytos pirmosios lietuviškos mokyklos.
Nuotraukų autorius: fotografas Tomas Kauneckas